vežimninkas

vežìmninkas (-nykas KŽ; M), -ė smob. (1) NdŽ, vežimniñkas (2) J žr. vežimininkas: 1. M, KŽ. 2. J, L714,786 Atasiuntė dvidešimt penkias kurmankas, pripylė pilnus vežimus aukso ir vežimnykam davė po gorčių aukso LTR(Kp). Tokie esti duobiakasiai, kalviai ir vežìmnykai, kurie tuomel keliauja A.Baran. Terp jų buvo vežimnykai, yrėjai Ba3Kar5,15. 3. NdŽ, KŽ, KlK7,61 kas stiprus, tinka vežimams traukti (apie arklį): Tas arklys vežimnykas, toks drūtas Ėr.